- pauparis
- paũparis, -ė smob. (1) Pln, Klm, End, Krž, pauparỹs, -ė̃ (3b) NdŽ psn. po muges keliaujantis smulkių daiktų prekiautojas, „karabelninkas“: Par šventą Joną suvažiuos paũpariai Krš. Prie pauparių kur ką pajutę, viską pirkom Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.